author footer link can be edited or disabled only in full version

Ketvirtokų naktis mokykloje

    Penktadienį ryte ketvirtokai rinkosi į mokyklą ne tik su knygomis, bet ir su miegmaišiais. Jie buvo pasiruošę praleisti naktį mokykloje. Pamokos praėjo greitai. Po pamokų, susipažinę su dienotvarke, tvarkėsi savo miegamas vietas, užkandžiavo, statė statinius iš sniego. Po to visi vyko pas suvenyrų, dirbinių gamintoją balbieriškietę Marijoną Marcinkevičienę. Močiutė šiltai priėmė vaikus. Visokių grožybių pamatėme: iš medžiagų, popieriaus, medžio, siūlų, karoliukų. Vaikai domėjosi viskuo, o močiutė vos spėjo atsakinėti. Pasikalbėję, keliavome pėsčiomis atgal į mokyklą. Po truputį temo. Mokykloje darėsi vis niūriau. Likome vieni. Kad pakeltume nuotaiką, ėjome žaisti judriuosius žaidimus į salę. Pasidžiaugėme Paulinos ir Medos sukurtais šokiais, Ugnės sugalvotom sportinėm rungtim. Pilvai net sugurgė, kai išvydome Ugnės ir Mindaugo mamas su dar garuojančiomis picomis. Vakarienė! Apsiprausę prisėdome ragauti. Skanu! Suvalgę picas ir atsigėrę arbatos, išsitraukėme atsineštus stalo žaidimus: „Mistakos“, „Dobble“, „Uno“, „Uno Flip“, „Gyvenimo žaidimas“, „Pažink Lietuvą“, „Maken Breax“. Laikas ne ėjo, o lėkė. Tuomet traukėme telefonus iš dėžutės, kad galėtume pranešti tėveliams, kaip sekasi, kur miegame, ką veikiame. Po to atėjo skaitymo valandėlė. Pamainomis skaitėme ir analizavome knygas „Pasidžiaukime kartu“, „Nepamesk galvos“.

    Jau nesimatė po Balbieriškį važinėjančių mašinų, nei vaikštančių žmonių, geso šviesos...Vėlus vakaras... Nusiprausę ir smagiai įsitaisę, žiūrėjome animacinį filmą „Sėkmė“. Pabaigoje supratome, jog gyvenime visada keliauja sėkmė ir nesėkmė kartu. Reikia tik pastebėti sėkmę. Labanakt, tarėme vieni kitiems...

    Ryte mokyklinis skambutis kvietė į pamoką. Bet vaikai dar tik ropštėsi iš savo miegmaišių. Kapitono Flinto mankšta greit pakėlė visus ant kojų. Pusryčius, karštus sumuštinius, gamino Dijora ir Meda, su mamos Dovilės pagalba. Papusryčiavę ir atsigėrę arbatos, valgėme Mindaugo mamos iškeptą tortą, aptarėme mūsų džiaugsmus ir rūpesčius. Po to gaminome padėkas tiems, kurie padėjo išgyventi mokykloje 28 valandas.

    Pasidžiaugėme, kad būdami kartu, kiekvienas kažko pasimokė, kažkam padėjo, pastebėjo ir savo trūkumų. Įteikėme savo parašytas padėkas. Apsilankė ir direktorius, kuriam buvo smalsu pažiūrėti, kaip nusiteikę mokiniai. O vaikai tryško džiaugsmu ir jau svajojo apie kitą nakvynę.

    Ačiū tėveliams, kad patikėjo vaikais, jog jie gali išgyventi be jų pagalbos. Ačiū direktoriui, kad sutiko leisti pagyventi mokykloje. Ačiū Medos mamai, kad sutiko padėti ir pagyventi mokykloje kartu. Smagu visiems drauge! Tikimės, kad kitą kartą prisijungs ir kiti klasės draugai.

Danguolė Stanaitienė,

                   4 kl. mokytoja