Veikla

Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis

Dabar svetainėje 272 svečiai ir narių nėra

Tolerancijos ugdymo centras

Šiandien Lapkričio 16-oji – TARPTAUTINĖ TOLERANCIJOS DIENA

Informacija: Kategorija: Tolerancijos ugdymo centras; Paskelbta: 2023 Lapkritis 16, Ketvirtadienis 18:40

Visas mus supantis pasaulis yra įvairus, pilnas spalvų ir veiklos. Kiekvienas jį suvokiame savaip - tai suprasti ir priimti reikia būti tolerantiškam. 2023 metų Tolerancijos dienos idėja – Tolerancijos žibintas. Rudenį yra mažiau šviesos, kurios reikia bet kuriai gyvai būtybei. Šviesa asocijuojasi su gėriu, pozityvumu. Pasaulyje vykstant kariniams konfliktams, svarbi tampa mintis, jog šviesa turi nugalėti tamsą. Todėl šių metų simbolis – Tolerancijos žibintas skirtas nešti toleranciją, gėrį, pakantumą, kuris turi įveikti blogį.

Renginio metu, kurį paruošė socialinė pedagogė Asta, muzikos mokytojas Saulius, dailės mokytoja Loreta, šokių mokytoja Daiva, mokiniai išsakė savo mintis apie draugystę, pakantumą, pagarbą vienas kitam. Parengė kūrybinius darbus, kuriuose atsispindėjo Tolerancijos simbolis- žibintas. Šie darbai bus eksponuojami stende mokyklos koridoriuje.

Mokinių taryba

Tolerancijos ugdymo centrai švenčia 20-ies metų veiklos sukaktį

Informacija: Kategorija: Tolerancijos ugdymo centras; Paskelbta: 2023 Lapkritis 15, Trečiadienis 19:15

Tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse, lapkričio 15-ąją, Vyriausybės rūmuose pasveikinti 20-ies metų veiklos Lietuvoje sukaktį minintys Tolerancijos ugdymo centrai ir jų atstovai. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė įteikė padėkas labiausiai nusipelniusiems tolerancijos ugdymo programos dalyviams – mokytojams ir švietimo darbuotojams iš įvairių Lietuvos miestų. Džiaugiamės, kad mūsų mokykla , pateko į aktyviausiųjų sąrašą, buvo apdovanota Padėkos raštu ir Lietuvos Respublikos istorine vėliava.

Sveikinimo kalboje premjerė pabrėžė būtinybę nepamiršti skaudžių ir nepatogių istorijos puslapių, nes tai – pamokos ir perspėjimai, kuriuos būtina girdėti ir įsisąmoninti, išties norint, kad praeities klaidos nebūtų kartojamos.

„Stebėdami karą Ukrainoje, o taip pat „Hamas“ atakas prieš Izraelį bei jų raibulius pasaulyje, matome, kad istorija turi polinkį savotiškai kartotis, rimuotis – ji grįžta, deja, jau girdėtu skambesiu ir ritmu. Bet patirtis ir išmintis padaro mus atsparesnius, geriau pasirengusius dažnai kartojamą frazę „daugiau niekada“ paversti tvirtu asmeniniu pažadu, o ne tik tam tikromis progomis kartojamais trafaretiniais žodžiais“, – renginyje kalbėjo premjerė.

Kaip pridūrė Vyriausybės vadovė, tolerancija leidžia dalytis idėjomis ir patirtimis, kurios brandina visų mūsų gyvenimus, ji suteikia galimybę žvelgti jautriau, matyti plačiau ir paskatina mąstyti giliau, augindama atjautą visuomenėje, nes neapykantos kitam virusas vis dar tebėra gajus.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovė Paulė Kuzmickienė pasidžiaugė, kad Tolerancijos ugdymo centrai skleidžia bendruomeniškumo ir pagarbos kitam žinią, puoselėja istorinę atmintį, ugdo jaunosios kartos pilietiškumą.

Skaityti daugiau: Tolerancijos ugdymo centrai švenčia 20-ies metų veiklos sukaktį

Išvyka į Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų. Vykdome TOLI projekto veiklas

Informacija: Kategorija: Tolerancijos ugdymo centras; Paskelbta: 2023 Spalio 13, Penktadienis 17:44

Mokyklos antrokai su draugais ketvirtokais lankėsi Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai buvo supažindinti su žydų gyvenimo tradicijomis, Holokausto įvykiais.

Mokiniai apsilankė ekspozicijoje ,,Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Susipažino su autentiškais dokumentais ir pasakojimais. Garsaus litvakų dailininko Samuelio Bako darbų nuolatinėje ekspozicijoje susipažino su dailininko naudojamais simboliais ir jų reikšmėmis. Antrojo pasaulinio karo įvykiais: atskyrimas nuo kitų ir perkėlimas į getą ir žydų vertimą nešioti skiriamąjį ženklą – geltoną šešiakampę žvaigždę, kuri tapo jų kančios simboliu, maisto nepriteklius, bendruomenės likimas ir žmonių gelbėtojai.

Visus sujaudino jautrus edukatorės pasakojimas apie žydų gelbėtojus, kurie vadinami pasaulio tautų teisuoliais. Jų vardai iškalti sienoje, esančioje Izraelyje, teisuolių sode.

Muziejaus skliautais nuskambėjusi Vytauto mamos Neringos žydiška daina sustiprino mokinių supratimą, kad mes visi kuriame bendrą ateitį.

Holokausto ekspozicijos įrengtoje geto slėptuvėje ,,Malinoje“ klausydamiesi fragmento iš Icchoko Rudaševskio dienoraščio apie tai, ką jam dar vaikui teko patirti besislepiant ,,Malinoje“, susimąstė ką reiškė II pasaulinio karo metais būti žydu. Visiems buvo sunku tramdyti jausmus.

Prie paminklo žydų tautos nužudytiems Panerių miškuose atminti padėjome akmenėlį. Kai prisiliečiame prie skausmo, iškentėto prieš daugelį metų ir akmenėlis pajunta kaip į jo kūną grįžta šiluma.

Mokiniai pagilino savo suvokimą ir žinias apie Holokaustą, dabartinę situaciją Izraelyje.

Visi mokomės iš istorijos, kad skaudūs įvykiai nepasikartotų.

Ekskursijos dalyvių vardu mokytoja Ramutė

Nuotraukos mamos Neringos ir mamos Inetos

Dalyvavome Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių renginyje

Informacija: Kategorija: Tolerancijos ugdymo centras; Paskelbta: 2023 Rugsėjis 22, Penktadienis 13:59

Renginys prasidėjo Vilniuje, Rūdininkų aikštėje. Iš čia dalyviai ėjo iki Vilniaus geležinkelio stoties, kur kelionę iki Panerių tęsė traukiniu. Kalbą prie Panerių memorialo sakė premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio Holokausto atminties centro direktorių tarybos pirmininkas Danis Dayanas ir kiti garbūs asmenys bei svečiai.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti teigimu, daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – kvietimas visiems žmonėms, bet pirmiausiai mokytojams ir mokiniams, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. „Tokiais renginiais siekiama, kad visuomenėje rastųsi suvokimas, jog Holokaustas yra ne tik žydų tragedija, bet ir visos Lietuvos netektis – prarastas intelektualinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis mūsų šalies potencialas“, – sako komisijos vadovas Ronaldas Račinskas.
Kol 6-10 klasių mokiniai dalyvavo renginyje Vilniuje, mokytoja Ramutė Švedienė su antros klasės mokiniais aplankė Prienų žydų žudynių vietą , pagerbė ten atgulusių balbieriškiečių atminimą padėdami akmenėlius.

Mokytoja Reda