Socializacijos projekto ,,Mes matome kitaip“ dienoraštis.
- Informacija
- Kategorija: 2018/2019 m.m.
- Paskelbta: 2019 Birželio 15, Šeštadienis 19:45
- Autorius Super User
- Peržiūros: 377
Jau 14 kartą šiemet vykdėme socializacijos projektą ,,Mes matome kitaip“. Kai lauke termometro stulpelis artėja prie 40 laipsnių, o ir kabinetuose tvyro 30 laipsnių karštis, vienintelė mintis, kuri kirba galvoje, kaip pasinerti į šaltą upės ar ežero vandenį. Mūsų mokiniams šiemet pasisekė, nes pirmą kartą per keturiolika projekto vykdymo metų, pavyko pasimėgauti ne tik nuostabiu oru, bet ir šiltu Baltijos jūros vandeniu. Tiems, kurie pagalvojo, kad mes tik pramogavome, skubame pasakyti- mes vykdėme įvairias edukacines veiklas. Na o dabar apie viską plačiau...
Pirmoji diena prasidėjo kelione į pajūrį,vėžlio žingsniu slenkančia mašinų eile ties Kaunu, su vėjeliu lenktyniaujant autostradoje ir pramogomis J.Basanavičiaus gatvėje.Pavakary, kai šiek tiek atvėso, mūsų laukė edukacinis užsiėmimas iliuzijų name „Eureka“.Unikalūs ir interaktyvūs eksponatai, visame pasaulyje populiarios iliuzijos, įvairios pramogos – visa tai iliuzijų namą „EUREKA“ padaro vieta, kurioje tikrai yra ką pamatyti. Čia ne šiaip muziejus, kur atėjai, pamatei ir išėjai. Čia reikia būti, pramogauti, dalyvauti, tapti ekspozicijos dalimi, kad galėtum viską įamžinti nuotraukose ir pasidalinti tuo su draugais socialiniuose tinkluose. Iliuzijų name „EUREKA“ įdomu viskas – net ir mokytis! Čia mes sužinojome, kaip iš citrinos pasigaminti elektrą, kartu su laborantu gaminome, sprogdinome ir darėme kitus įdomius eksperimentus, kas garantavo puikų laiką ir žinias apie mus supantį pasaulį.
Antroji diena prasidėjo kelione į Klaipėdos uostą. Pėsčiomis pasivaikščioję po senamiestį, pasigrožėję jachtomis ir ,,Meridianu“ , nuskubėjome į laikrodžių muziejų.Klaipėdos laikrodžių muziejus įkurtas 1984 m. Pagal savo specifiką tai vienas iš retesnių muziejų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Muziejuje eksponuojami senovinių kalendorių, saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių originalai, modeliai ir kopijos-rekonstrukcijos, XVII–XX a. mechaninių laikrodžių originalai. 1999 m. įkurtas „Laikrodžių muziejaus švietimo centras“. Turima medžiaga leido muziejaus darbuotojams parengti įvairių edukacinių programų. Jos yra tiesiogiai susijusios su mokyklose dėstomų mokomųjų dalykų (istorijos, fizikos, astronomijos, dailės, etnokultūros) programomis. Mes pasirinkome edukacinį užsiėmimą ,,Meno pinklės“. Užsiėmimo metu gilinome žinias apie meno epochas. Kiekviena trijų mokinių komanda gavo po planšetinį kompiuterį su įdiegta specialia aplikacija, užduočių žemėlapį su nuorodomis. Visi tapome detektyvais, klaidžiojome po muziejaus ekspozicines sales ir bandėme įveikti suktas užduotis. Tik geriausiems detektyvams pavyko išnarplioti meno pinkles! Pramankštinę protus , patraukėme į pilies muziejų.Pilies muziejus įsikūręs po žemės pylimu – bastionu esančioje princo Frydricho poternoje, kurioje XVII a. buvo laikoma artilerija. Muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su Klaipėdos pilies ir miesto raida XIII–XVII a.Ekspozicija prasideda poternos tunelyje, kuriame eksponatai išdėstyti stenduose pagal atskirus pilies ir miesto raidos XIII–XVII a. etapus.
Eksponuojami kuršių ginklai bei papuošalai, kadangi prieš įsikuriant Ordinui Klaipėdos apylinkės priklausė kuršiškaiPilsoto žemei, kur egzistavo savita ir turtinga kultūra.
Kituose stenduose skirtuose Klaipėdos įkūrimui, pateikiama pilies ir miesto įsteigimo raštų kopijos bei schemos-maketo „Klaipėdos pilies ir miesto situacija XIII–XVI a.“. Taip pat eksponuojami XIV–XV a. Klaipėdos pilyje rasti įvairūs buities daiktai. Bet mus labiausiai domino edukacinis užsiėmimas ,,Viduramžių pramogos ir žaidimai“. Ar kada nors laikėte rankoje riterio kalaviją?.. O mes galėjome tai padaryti ir dar mums teko išbandyti savo rankos miklumą, akies taiklumą bei proto aštrumą?.. Viduramžių dvasia tebeklaidžioja po Pilies muziejų, kviesdama pasiklausyti senosios muzikos ir kartu patirti kaip pramogavo, žaidė tos tolimos epochos žmonės...
Trečioji diena skirta jūrai. Drąsiausiųjų maudynės 6 valandą ryto, kūrybinis procesas statant smėlio tvirtovę, lepinimasis saulutės spinduliais, jėgos aitvaro pakėlimas ir daugelis kitų malonumų...
Ketvirtoji diena buvo skirta kitokios kultūros pažinimui. Vykdami namo apsilankėme Vinetu kaime.Vinetu kaimas – gyvosios indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi, kuris puoselėja Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas vaizdingame Dangės-Akmenos upės slėnyje netoli Klaipėdos, Kretingalės seniūnijoje. Čia dunda indėnų būgnai, į dangų stiebiasi mistiniai toteminiai stulpai, akmenų labirintai veda link atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus…
Vinetu kaimas – tai aktyvaus ir harmoningo laisvalaikio kaimas. Jo svečiai gyvena autentiškose indėnų palapinėse tipi ar mediniuose nameliuose, maitinasi sveiku, palaimintu maistu, prausiasi lauko pirtyje, laisvę atranda jodami žirgais, besiirdami baidarėmis, kūrybos kibirkštį įžiebia muzikuodami, kurdami rankdarbius, kovos dvasią pažadina lankų mūšiuose ir dalyvaudami senovinių ginklų turnyruose, mėtydami kirvius – tomahaukus, ietis ar šaudydami iš lanko į taikinius. Dalį šių pramogų ir mums teko išbandyti. Mūsų gentis pasirinko indėniškus vardus, veidus išmargino skiriamieji ženklai, meditavome mušdami būgnus. Vinetu kaime įkurtas indėnų muziejus, kuriame pristatoma per dešimtmetį surinkta muziejaus ekspozicija: rankdarbių, meno ir juvelyrinių dirbinių, archainių ginklų, trofėjų, toteminių stulpų, muzikos instrumentų, aprangos ir puošybos detalės, senovinės nuotraukos, paveikslai ir kiti artefaktai. Daug žinių gavome apie Taikos pypkę, tačiau patraukti dūmo neteko... . Maloniai pavargę, švelniai įdegę, skaudžiai sugelti uodų, bet daug pamatę, patyrę ir sužinoję, grįžome sėkmingai užbaigti mokslo metų ir laukti naujų projektinių veiklų sekančiais mokslo metais.
Mokytoja Reda Valančienė