author footer link can be edited or disabled only in full version

Vakaronė „Čiulba ulba sakalas“

   Čiulba ulba sakalas,

   Čiulba ulba sakalas

   Ant ievaro tupėdamas.

      Tai daug uogelių gertau,

      Tai daug uogelių gertau,

      Ir gegulį pasdabotau.

  Skamba ilgesingos dzūkų dainos žodžiai, kupini svajonių ir neįgyvendinamų vilčių. Kas trukdo? Gal prasidedanti žiema, vis tamsėjančios, ilgėjančios ir šaltėjančios naktys? Kaip rasti būdą išlikti, sulaukti šviesos? Mūsų etninėje kultūroje yra susiformavęs toks reiškinys – vakaronės. Į tokį bendravimo vakarą mūsų mokyklos pradinių klasių mokytojos ir sukvietė savo mokinukus, jų tėvelius, močiutes, senelius, mokytojus.

 Vakaronės svečiai: Balbieriškio parapijos klebonas Remigijus Veprauskas, Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Algis Marcinkevičius, Balbieriškio seniūnė Sigita Ražanskienė, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokiniai su mokytojomis Reda ir Veneta. Mūsų mokyklos bendruomenės draugai Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro folklorinis ansamblis ,,Dūmė“, Balbieriškio miestelio bibliotekos darbuotojos Edita ir Angelė, „Caritas“ organizacijos atstovės

  Sigita Ražanskienė kreipėsi į susirinkusius: „Vaikas, mama, tėtė – tai saugumas. Tokia vakaronė – tai proga pajausti šalia esančius. Visiems gražaus bendrystės vakaro.“

 „Duona kasdienine, esi į saulę panaši,“- deklamuoja pradinukai ir vakaronės dalyvius vaišina namine duona.

  Daugelis mūsų, ypač lietuvių ir giminaičių baltų, elgsenos bruožų labai archajiški. Mes nejaučiame, jog elgiamės taip, kaip elgdavosi mūsų protėviai. Tai, ką mes darome - šokame, žaidžiame, dainuojame – slypi mūsų pasąmonėje, viskas mums natūralu, sava. Alytaus miesto Sakalėlio pradinės mokyklos pasirodymą dzūkiškai priėmėme kaip savą. Balbieriškiečiai – ne grynakraujai dzūkai, mes „neciksime“, bet ant „rubežiaus“ gali šnekėt kaip nori – visi supras. Šokiai „Graži šeimynėlė“, „Šiaudų batai“, „Marceliukė“ įsuko visus. Mamos švytėjo, tėčiai bandė išlaikyti rimtį, bet šypsenėlės lūpų kampučiuose išdavė: smagu pasigėrėti besilinksminančiais vaikais. Mūsų Algis (jis tikrai mūsų) pasakė: „Nėra dabar kaimiškų vakaruškų, bet mes galime jas sugrąžinti. Visiems lietuvybės kasdien“.

 Bet gyvenimas – dalykas rimtas, visko jame yra. Šokius, dainas, eilėraščius keičia rimti dalykai. Močiutė papasakoja, koks buvo Lino kelias, parodė, kaip verpdavo rateliu. Viena mama supažindino, kaip siūlai į kamuolį suvejami, kaip reikia pradėti megzti, vakaronės gaspadinės bendraklasė Valė kvietė susipažinti, kaip audžiamos juostos. Birutė Mitrulevičienė kočiojo skalbinius: šiam procesui reikia dviejų įrankių – kočėlo ir kočėtuvės, bet kadangi ant „rubežiaus“ gyvename, turime ir kitą žodį – valkaunyčia. Visi susidomėję atidžiai stebėjome video iš Tilinskų ūkio: ir pieno čiurkšlės skambėjo į kibirą, ir sviestą muštuvyje mušė, po to plovė, ir pieną raugino, sūrį slėgė, po to iš sūrmaišelio išėmė. Sunku ir aprašyti visus veiksmus. Žinoma, ne vien duona žmogus gyvas, reikia ir namus papuošti – Laimutė Andriukevičienė supažindino su karpinių menu. Folklorinis ansamblis Dūmė padainavo dvi dzūkiškas dainas, abi apie putinėlį – dzūkiškai pucinėlį.

  Vakaronės šeimininkė Ramutė Švedienė visus pakvietė prie vaišių stalo. Ant jo puikavosi mamų ir močiučių sukrauti skanumynai – ir labai etnografiški, ir šiuolaikiniai.

 Paskutinis vakaronės puslapis – advento vainiko, negęstančios saulės simbolio,  pynimas.  Keturios žvakelės advento vainike - tai atleidimas, viltis, gerumas ir meilė. Uždegus kiekvieną žvakelę, darosi vis šviesiau. „Gyvenkime laukime“,- palinkėjo klebonas Remigijus.

 Direktoriaus pavaduotoja Gražina Antanavičienė dėkojo vakaronės sumanytojai Ramutei Švedienei, visoms pradinių klasių mokytojoms, mokyklos darbuotojoms, prisidėjusioms ruošiant vakaronę, tėveliams, svečiams.

  Išsiskirstėme pakylėti, linksmi. Tokios vakaronės - tai sąmoningos pastangos tęsti tradiciją  „Kaip gera gyventi, kai viską žinai, kaip reikia gyventi“,- yra pasakęs Petras Zalanskas, liaudies dainininkas, etnografinės kultūros puoselėtojas.

                                                                             Mokytoja Irena Liutkevičienė