Laiškas istorijai – iš širdies į praeitį
- Informacija
- Kategorija: 2020/2021 m.m.
- Paskelbta: 2021 Kovas 11, Ketvirtadienis 17:04
- Autorius Super User
- Peržiūros: 314
Nuo Vasario 16-osios iki pat Kovo 11-osios „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ drauge su LRT TELEVIZIJA kvietė visos Lietuvos vaikus dalyvauti LR Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje akcijoje „Laiškas istorijai“.
Vaikai buvo kviečiami su istorinėmis asmenybėmis pasidalinti savo mintimis apie Lietuvos ateitį, padėkoti už ryškiausius darbus Lietuvos herojams ir kūrėjams, papasakoti jiems apie Lietuvą, kurioje gyvename šiandien. Įdomiausių laiškų autorius apdovanos akcijos iniciatorius Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kovo 11 d. LRT TELEVIZIJA 16.30 val. transliuos specialią laidą „Įdomiosios pamokos“ su Lietuvos nepriklausomybės akto signataru Algirdu Kumža ir laisvės šaukliu Sauliumi Urbonavičiumi-Samu. Bus paskelbti akcijos „Laiškas istorijai“ finalininkai, kuriuos pasveikins LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Džiaugiamės, kad laidoje išvyksime ir mūsų mokyklos mokinę Egidiją Binderytę (5 kl.), kurios laiškas pateko į geriausių darbų dvidešimtuką.
Švęskime Lietuvos gimtadienį prisimindami jos kūrėjus. Lai garsiai skamba Laisvės varpas!
2021 m. vasario 26 d.
Gerbiamas gydytojau, prozininke, laisvės šaukly!
Aš esu penktokė. Mokausi Prienų rajono Balbieriškio pagrindinėje mokykloje. Mano visa šeima visada domėjosi ir dabar domisi Lietuvos istorija. Labai branginame Jus, Vincą Kudirką, varpininką, Lietuvos himno autorių.
Noriu papasakoti istoriją, susijusią su Jumis, kurios Jūs tikrai net nesate girdėjęs. Viena mano giminaitė, dar nepradėjusi lankyti mokyklos, apie 1936 metus, atsistojusi ant kėdės giedodavo Lietuvos himną. Nors jai dabar gerokai per aštuoniasdešimt, Tautišką giesmę ji ir dabar gerai prisimena. Visi jaunesnieji giminaičiai iš jos mokėsi, nors vėliau tai buvo labai griežtai draudžiama. Mano močiutė, jau tarybiniais laikais, kartą klasėje padeklamavo Jūsų eilėraštį „Varpas“. Už tokį poelgį jos vos nepašalino iš mokyklos, o tėvai ,,rajone“ turėjo net keletą kartų aiškintis, kodėl netinkamai auklėja savu vaikus. Praėjus daugeliui metų, per klasės susitikimą, buvę bendraklasiai jai padovanojo savo rankomis pagamintą mažą Jūsų bareljefą. Šeima jį labai brangina. Mums visiems, vaikaičiams, buvo leidžiama pasinešioti jį rankose. Kai jūsų atvaizdas atsidurdavo mažose rankutėse, močiute tuo metu papasakodavo apie Jūsų gyvenimą ir didžius atliktus darbus. Man labiausiai patinka močiutės pagarba Jums ir Jūsų bendražygiams. Žinoma, labai gaila, kad Jūs, sunkiai sirgdamas, labai daug dirbote, atsisakėte savo profesijos ir pomėgių, buvote valdžios nuolat persekiojamas.
Šiandien mes turime viso Jūsų gyvenimo troškimo išsipildymą - iškovotą LAISVĘ. Bet ar mokame ją branginti, saugoti? Įdomu, ar džiaugtumėtės šiandien Jūs Lietuvos darbais? O gal net nusiviltumėte matydamas mus vis nepatenkintus, pykstančius, burbančius dėl visko?...
Aš labai norėčiau, kad Jūs mus matytumėte. Jei turėčiau laiko mašiną, bent dienai norėčiau Jus grąžinti į Tėvynę. Mūsų Lietuva ir šiandien yra labai graži šalis, čia gyvena darbštūs ir geri žmonės, čia kiekvienos šventės metu atsistoję, pridėję ranką prie širdies giedame Jūsų Tautišką giesmę.
Dėkoju Jums už Lietuvą, už lietuvišką žodį, meilę savo tėvynei bei Jos žmonėms.
Pagarbiai
Egidija Binderytė
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Šalčiūtė