author footer link can be edited or disabled only in full version

Tolerancijos ugdymo centras

Vykdome TOLI projekto veiklas

    Vienas iš svarbiausių Hitlerio siekių buvo žydų tautos sunaikinimas. Visose okupuotose šalyse naciai persekiojo, šaudė žydus, siuntė juos į koncentracijos stovyklas, kur marino badu, nuodijo dujomis. Tačiau ir Lietuvoje buvo žmonių, kurie rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis visokiais įmanomais būdais stengėsi padėti ir išgelbėti žydų tautybės žmones ypač vaikus. Šiandien vykdydami TOLI projekto veiklas 8-9 klasių mokiniai aplankė žydiškąjį Kauną. Kauno istorija Antrojo Pasaulinio karo metais neįsivaizduojama be Japonijos diplomato Čiune Sugiharos (1900 – 1986 m.), kurio išduotų Gyvybės vizų 1940 m. vasarą dėka buvo išgelbėti tūkstančiai žmonių. 1985 m. jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio garbės vardas. Šiandien Kaune veikia diplomato garbei buvusiame Japonijos konsulato pastate įkurtas muziejus – Sugiharos namai, kur 1939-1940 m. gyveno ir dirbo garsusis diplomatas. Šiame muziejuje eksponuojama bei kaupiama įvairiakalbė medžiaga susijusi su Lietuvos žydų istorijos bei konkrečiai Č. Sugiharos istorijos tyrimais. Edukacijos metu mokiniai sužinojo, kad Sugihara, naudodamasis savo išskirtine diplomatine pozicija, išduodavo vizas karo pabėgėliams, siekusiems per Japoniją pasitraukti nuo karo siaubo. Diplomatas neatrinkinėjo gelbėjamų pabėgėlių pagal tautybę – gelbėjo visus karo pabėgėlius, kurie tik kreipėsi, tačiau apie trečdalį jo išgelbėtojų sudarė žydų tautybės Lenkijos piliečiai.

    Diplomato veikla nebuvo išankstinio, gerai apgalvoto gelbėjimo plano dalis. Viskas prasidėjo 1940 m. vasaros rytą, kai C. Sugihara, išvydęs prie savo konsulato Kaune vartų besibūriuojančių pabėgėlių minią, priėmė asmeninį sprendimą ne atsiriboti, bet padėti ir taip išgelbėjo apytikriai 6000 tūkstančius žmonių, bėgusių nuo nacių persekiojimo.

 Mokytoja Reda

Iniciatyva ,,Geltonasis narcizas“

    Balandžio 19 dieną Lenkijoje ir kitose šalyse vyksta POLIN muziejaus iniciatyva ,,Geltonasis narcizas“. Ši iniciatyva skirta Varšuvos geto sukilimo datai ir didvyriškam pasipriešinimui nacizmui bei Holokausto aukoms atminti. Kodėl balandžio 19 dienos simboliu pasirinktas geltonasis narcizas?

    Istorija susijusi su vienu iš geto kovotojų ir vienu iš sukilimo vadų – Marek Edelman. Jam pavyko išgyventi, kai 1943 m. gegužės 10 dieną kartu su grupele kovotojų, degant getui, pabėgo iš slėptuvės į Varšuvos nežydišką rajoną ir pasislėpė tarp lenkų – pasipriešinimo judėjimo dalyvių. Po karo jis liko Lenkijoje, tapo kardiologu. Iki jo mirties 2009 m., kasmet, balandžio 19 d. nepažįstamas žmogus atnešdavo prie jo namų geltonų narcizų. Marek Edelman narcizus padėdavo prie paminklo Geto kovotojams.

    Mūsų mokykloje šiandien mokytoja Reda vedė integruotą etikos pamoką, kurios metu kalbėjome apie Varšuvos geto žmonių didvyriškumą, žiūrėjome filmą ,,Muranov – šiaurės rajonas“. Antrokai (mokytoja Ramutė Švedienė) sušoko žydišką šokį, dovanojo geltonus narcizų žiedus. Vyresniųjų klasių mokiniai pagerbė žydų ir ukrainiečių kovotojų didvyriškumą atlikdami patriotines dainas, skaitydami eiles.

                                                                                  TUC informacija

Šiandien Lapkričio 16-oji – TARPTAUTINĖ TOLERANCIJOS DIENA

    Visas mus supantis pasaulis yra įvairus, pilnas spalvų ir veiklos. Kiekvienas  jį suvokiame savaip - tai suprasti ir priimti reikia būti tolerantiškam. 2023 metų Tolerancijos dienos idėja – Tolerancijos žibintas. Rudenį yra mažiau šviesos, kurios reikia bet kuriai gyvai būtybei. Šviesa asocijuojasi su gėriu, pozityvumu. Pasaulyje vykstant kariniams konfliktams, svarbi tampa mintis, jog šviesa turi nugalėti tamsą. Todėl šių metų simbolis – Tolerancijos žibintas skirtas nešti toleranciją, gėrį, pakantumą, kuris turi įveikti blogį.

    Renginio metu, kurį paruošė socialinė pedagogė Asta, muzikos mokytojas Saulius, dailės mokytoja Loreta, šokių mokytoja Daiva, mokiniai išsakė savo mintis apie draugystę, pakantumą, pagarbą vienas kitam. Parengė kūrybinius darbus, kuriuose atsispindėjo Tolerancijos simbolis- žibintas. Šie darbai bus eksponuojami stende mokyklos koridoriuje.

Mokinių taryba

Tolerancijos ugdymo centrai švenčia 20-ies metų veiklos sukaktį

    Tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse, lapkričio 15-ąją, Vyriausybės rūmuose pasveikinti 20-ies metų veiklos Lietuvoje sukaktį minintys Tolerancijos ugdymo centrai ir jų atstovai. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė įteikė padėkas labiausiai nusipelniusiems tolerancijos ugdymo programos dalyviams – mokytojams ir švietimo darbuotojams iš įvairių Lietuvos miestų. Džiaugiamės, kad mūsų mokykla , pateko į aktyviausiųjų sąrašą, buvo apdovanota Padėkos raštu ir Lietuvos Respublikos istorine vėliava.

    Sveikinimo kalboje premjerė pabrėžė būtinybę nepamiršti skaudžių ir nepatogių istorijos puslapių, nes tai – pamokos ir perspėjimai, kuriuos būtina girdėti ir įsisąmoninti, išties norint, kad praeities klaidos nebūtų kartojamos. 

    „Stebėdami karą Ukrainoje, o taip pat „Hamas“ atakas prieš Izraelį bei jų raibulius pasaulyje, matome, kad istorija turi polinkį savotiškai kartotis, rimuotis – ji grįžta, deja, jau girdėtu skambesiu ir ritmu. Bet patirtis ir išmintis padaro mus atsparesnius, geriau pasirengusius dažnai kartojamą frazę „daugiau niekada“ paversti tvirtu asmeniniu pažadu, o ne tik tam tikromis progomis kartojamais trafaretiniais žodžiais“, – renginyje kalbėjo premjerė.

    Kaip pridūrė Vyriausybės vadovė, tolerancija leidžia dalytis idėjomis ir patirtimis, kurios brandina visų mūsų gyvenimus, ji suteikia galimybę žvelgti jautriau, matyti plačiau ir paskatina mąstyti giliau, augindama atjautą visuomenėje, nes neapykantos kitam virusas vis dar tebėra gajus.

    Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovė  Paulė Kuzmickienė pasidžiaugė, kad Tolerancijos ugdymo centrai skleidžia bendruomeniškumo ir pagarbos kitam žinią, puoselėja istorinę atmintį, ugdo jaunosios kartos pilietiškumą.

Skaityti daugiau: Tolerancijos ugdymo centrai švenčia 20-ies metų veiklos sukaktį

Daugiau straipsnių...

  1. Išvyka į Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų. Vykdome TOLI projekto veiklas
  2. Dalyvavome Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių renginyje
  3. Maldos neskamba, bet atmintis gyva
  4. Paminėjome Gedulo ir vilties dieną
  5. Dalyvavome Gyvųjų maršo renginyje Lenkijoje
  6. SAUSIO 27 D. MINIMA TARPTAUTINĖ HOLOKAUSTO AUKŲ ATMINIMO DIENA
  7. Dviejų dienų patyriminė kelionė kartu su Romų ir Žydų bendruomenėmis
  8. Tęsiame TOLI projekto veiklas
  9. Statykime Tolerancijos namus
  10. NEŠANTYS ŠVIESĄ. Simfonija dedikuota Čijunei Sugiharai
  11. Dalyvavome ,,Atminties kelio - Panerių gyvųjų maršo“ eisenoje
  12. Vykdome TOLI projektų veiklas
  13. Lankėmės buvusiame KGB kalėjime-tardymo izoliatoriuje
  14. Minėjimas, skirtas 81-osioms Prienų žydų žūties metinėms
  15. Išlaikyti atmintį. Stažuotė Izraelyje
  16. Šiandien minima Gedulo ir vilties diena
  17. Pasaulinė akcija „Mes prisimename“ – „We remember“
  18. Nuo beigelio iki chalos: kalendorinės žydų šventės ir tradicinis maistas
  19. Renginys „ATMINTIES KELIAS – PAŽINIMO KELIAS“
  20. PUG PAŽINTIS SU MIESTELIO ISTORIJA
  21. Išvyka Į Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų
  22. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos miestas!
  23. Pagerbėme Holokausto aukas Paneriuose
  24. Paminėjome žydų genocido dieną
  25. ,,Atminties kelias 1941-2021“ Alytuje
  26. Pažintis su XX a. istorijos įvykiais Balbieriškyje ir Merkinėje
  27. IŠVYKA Į VILNIAUS GAONO ŽYDŲ MUZIEJŲ ,,Žydų gyvenimo ratas“
  28. Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – visa šalis mini tremties pradžios Lietuvoje metines
  29. Vykdome projekto ,,Žydų religija ir šventės“ veiklas
  30. #WeRemember/ #MesPrisimename
  31. Lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena
  32. „Tylios sienos žodžių paliestos“
  33. Rugsėjo 23-ąją Lietuvoje minima Žydų genocido aukų atminimo diena
  34. Žydų paveldo mokymas
  35. 79-ųjų žydų sušaudymo metinių minėjimas Prienuose
  36. Tęsiame veiklas, skirtas Gedulo ir Vilties dienai
  37. Vilties aitvarai
  38. Mokomės vieni iš kitų vartydami XX a. Lietuvos istorijos lapus
  39. MES PRISIMENAME
  40. Nacionalinė meninė konferencija „Gatvėje liko tyla..."
  41. Dalyvavome seminare „Žydų istorijos puslapiai. Pažintis su jidiš kalba ir literatūra“
  42. Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena – pilietiškumo pamoka visiems.
  43. „Antrojo pasaulinio karo istorinė atmintis“ konferencija, skirta paminėti Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ąsias metines
  44. Pagerbėme genocido aukų atminimą
  45. Dalyvavome Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) sąskrydyje „Su Lietuva širdy“
  46. Prasminga stažuotė Izraelyje
  47. Dalyvavome Vaikų akcijos Kauno gete 75-ųjų metinių minėjime
  48. Izraelyje gyvenantys litvakai nepamiršta protėvių gimtinės Lietuvos
  49. Švietėjiška Tolerancijos ugdymo centro veikla
  50. Drauge mokomės iš žydų istorijos ir kuriame bendrą ateitį
  51. Tolerancija – raktas į Žmogaus širdį
  52. Mokėmės konferencijoje Vilniuje
  53. Dalyvavome Lietuvos žydų genocido atminimo dienos ir 75-erių metų Vilniaus geto likvidavimo sukakties minėjime
  54. Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo dienai
  55. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje vyko tarptautinis seminaras mokytojams
  56. Paminėjome Gedulo ir vilties dieną
  57. Dalyvavome mokytojams skirtoje mokslinėje konferencijoje
  58. Konferencija, skirta A.Ramanausko-Vanago metams
  59. Dalyvavome konferencijoje „Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenusių žydų istorijos“
  60. Japonijos ambasada surengė kasmetinį priėmimą Japonijos imperatoriaus gimtadienio proga
  61. Dalyvavome leidinio pristatyme
  62. ,,Tolerancijos mugė 2017“
  63. Tolerancija – tai kantrybė
  64. Tolerancijos centro komanda dalyvavo renginyje „Su Lietuva širdy“.
  65. Centropos seminaras Klaipėdoje
  66. Dalyvavome Padėkos vakarienėje
  67. Seminaras „Istorinė praeitis ir iššūkiai švietimo sistemoje“
  68. Nacionalinė konferencija mokyklų bendruomenėms „Istorijas pasakoja daiktai“
  69. Rugsėjo 23-ioji – Holokausto Lietuvoje atminimo diena
  70. Konferencija "Žydų kultūros istorija ir tolerancija šiandien“
  71. ,,Šalom“ skambėjo Prienuose ir Balbieriškyje
  72. Dalyvavome 75-ųjų žydų sušaudymo metinių minėjime Prienuose
  73. Su Lietuva širdy
  74. Problemos panašios-patirtys ir įdirbis-skirtingi
  75. Rūpinamasi Balbieriškio žydų kapinių sutvarkymu
  76. Dalyvavome žydų gelbėtojų pagerbimo renginyje Kaune
  77. Dorinio ugdymo mokytojų viešnagė mokykloje
  78. Nuoširdus bendradarbiavimas su Japonijos ambasada tęsiasi
  79. „Kas buvo Čijunė Sugihara?" baigiamasis renginys
  80. Sausio 27-oji - Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena
  81. SUDEGINTIEJI PRABYLA ATMINTYJE IR PRISIMINIMUOSE
  82. Mokyklos atstovai dalyvavo Japonijos ambasados priėmime
  83. Projekto veiklas pristatėme Japonijos ambasadoriui
  84. Tolerancijos mozaika
  85. Dalyvavome knygos pristatyme
  86. Išvyka į Sugiharos namus Kaune
  87. Projektas apie Čijūnę Sugiharą
  88. ATMINTIES KELIU...
  89. Istorija - tai ne vien balta ar juoda juostelė laiko skalėje
  90. Artimųjų pėdsakų beieškant
  91. Praeities šiandienoje beieškant...
  92. Lankėsi savanoris iš Austrijos
  93. Į praeitį atsigręžus
  94. Tarptautinė konferencija Holokausto edukacijos tema
  95. „Gyvasis tautos žiedas“
  96. Veiverių Tomo Žilinsko mokinių išvyka į Balbieriškio pagrindinę mokyklą
  97. Istorijos pėdsakai grožinėje literatūroje
  98. Holokausto aukų paminėjimas mokykloje ,,Sudegintieji prabyla atmintyje ir prisiminimuose...“
  99. ATMINTIES KELIAS - LIETUVOS ŽYDŲ GENOCIDO DIENAI PAMINĖTI
  100. Artėjant Lietuvos žydų genocido aukų atminties dienai – seminaras mokytojams apie toleranciją ir netoleranciją istorijoje
  101. Padėka
  102. Balbieriškio istorijos puslapiai: žydų kultūrinio paveldo objektų GPS koordinatės
  103. Padėkos
  104. SAUSIO 27-OJI TARPTAUTINĖ HOLOKAUSTO AUKŲ PAMINĖJIMO DIENA
  105. Padėka
  106. Pirmasis rajone Tolerancijos ugdymo centras