Duona duonelė
- Informacija
- Kategorija: 2017/2018 m.m.
- Paskelbta: 2017 Spalio 28, Šeštadienis 14:13
- Peržiūros: 525
Duona ne per vėją atėjo – kažkas arė, kažkas sėjo,kažkas pjovė ir kluonan vežiojo... (V. Krėvė)
Tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad kiekvieną dieną suvalgome bent po riekelę duonos. Gal po riekelę juodos duonos, gal su kmynais, o gal su saulėgrąžomis... Senovėje sakydavo, kad duona šventa, vieni kitiems linkėdavo, kad duona būtų skalsi. Dabar dažnai vaikai sako, kad galima nueiti į parduotuvę ir nusipirkti duonos. Tačiau ne visada taip paprasta buvo. Reikėdavo didelius darbus nudirbti, kad duona atkeliautų ant stalo.
Kad vaikams lengviau būtų suprasti senolių gyvenimą ir duonos kelią nuo rugio grūdo iki kvepiančio kepalo ant stalo, Martyno Krilavičiaus močiutė Onutė Oleškevičienė pakvietė 3 klasės mokinius, šiais mokslo metais vykdančius projektą ,,Duona duonelė“, apsilankyti savo namuose įkurtame muziejuje. Smalsu vaikams buvo apžiūrėti duonkubilį, kuriame visada buvo paliekamas duonos raugas, geldą, ližę, rėtį, spragilą, šiaudinę skrybėlę bei kitus senovinius daiktus ir įrankius, įdomu klausytis pasakojimo, kaip gyveno žmonės senovėje, kaip augino duoną.
Trečiokai prisiminė senolių išmintį, minė mįsles apie duoną, skaitė eilėraščius, vaišinosi duona, suprato, kodėl ją reikia gerbti ir mylėti.
Dėkojame Martyno tėveliams ir močiutei Onutei Oleškevičienei už bendradarbiavimą, savanorystę ir svetingumą.
Trečios klasės mokytoja Irena Petraškienė